Resultado da Busca
1 de mai. de 2009 · Kategoriškiausią nuomonę išsako Skirgaila, nes jis vadovaujasi protu, jam pirmoje vietoje valstybė, be to, galbūt bijo būti palenktas Stardo pusėn, „paminti“ protą: „ SKIRGAILA. Nutilk ir nekalbėk, vaidila.“; „ SKIRGAILA. Aš maloniai klausiau tavo gražių dainų ir dar klausysiu, bet valdymo reikaluose tu man ne patarėjas.
Skirgaila atsigręžęs pažvelgia į jį ir vėl nejudėdamas sėdi, įsmeigęs akis į ugnį. Durys tyliai atsiveria, ir įeina krivis Skurdulis. Jis senas, nusilpęs, visai žilas; eina į kėdę ir sėdasi. Kurį laiką abu tyli). SKIRGAILA (vos pakreipęs galvą).
Per „Skirgaila“ ir kitus savo kūrinius Vincas Krėvė-Mickevičius paliko gilų įspaudą Lietuvos literatūros istorijoje. Jo kūryba yra vertingas tautos kultūros paveldas, kuris tebėra aktuali ir šiandien, primenantis apie lietuvių tautos istoriją, jos dvasines vertybes ir meno galios svarbą.
Skirgaila – lietuvių kunigaikštis.
Skirgaila ima abejoti savimi ir savais sprendimais, pradeda suvokti, kad ir jis gali klysti. Pajunta naštą, nusivilia žmonėmis, politika, nebetiki niekuo ir užsigeidžia ramybės. Pasijaučia išduotas ir pradeda gerti, situacija sprūsta iš jo rankų. Skirgaila Stardu pasitikėjo, jį gerbė.
3 de mai. de 2009 · Skirgaila tikisi konkrečių atsakymų, kurių Skurdulis jam negali duoti, kalba labai miglotai ir abstrakčia, tad Skirgaila tas netenkina. Mirus Stardui, Skirgaila dvasinės paguodos ieško tikėjime ir Skurdulio paaiškinimuose, tačiau šis tik dar labiau savo kalba klaidina valdovą ir drumsčia jo mintis, tad ir kyla nusivylimas ir nepasitikėjimas visais žmonėmis.
Jį lydi Daugaila, laikydamas rankoje žiburį, kurį jis anksčiau buvo paėmęs iš kareivio. Apžiūrėjęs visa, Skirgaila vėl sėdasi nišoje ir parėmęs galvą tyli. Daugaila stovi priešais, augštai pakėlęs žiburį, ir laukia, kada Skirgaila pasikels išeiti). SKIRGAILA (pakėlęs galvą ir žiūrėdamas Daugailai į akis).
